sustirti

sustìrti intr. Rtr, NdŽ; RtŽ, sustỹrti Rtr, NdŽ 1. sukietėti, pasidaryti nelanksčiam (ppr. džiūstant): Skalbiniai sustỹrę KI405. An šalčio sustỹra rūbai kaip ragas Ut. Padžiauti drabužiai jau sustỹro, gal lig vakaro iššalvės Vkš. Drabužiai sustỹro į ožio ragą Kal. Ir autas y[ra] sustỹręs, nespė[ja] nė to auto išsidžiovinti Trk. Kailinius sustỹrusius lamdyk, bus minkštesni J. Kai linai sustìrsta (sustangrėja), sunku raut – rankas rėžo Ldvn. ║ sukietėti, sustingti, sutenėti (ppr. šąlant, vėstant): Dumbluotos pelkės visur sustyro Žem. Sustỹrsta žolė, ir nebėda gyvolis Šts. Tai gražiai šaltiena sušalus ir kietai sustìrus Dkš. Buvo pietūs šilti, dabar viskas atšalo, viskas sustỹro Skr. Eik valgyt, paskui sustỹrsta ta kiaušienė Jrb. 2. pasidaryti nejudriam, sustingti, nutirpti (ppr. nuo šalčio ar kraujo apytakos sutrikimo): Parėjo namo sušalus, sustìrus Prn. Tep šalta, kad aš visa sustiraũ Mrj. Tokiam šalty į kaulą sustìrsi Sdb. Kojos rankos sustìro ledan Km. Sušalau kaip šunelis, sustyráu DūnŽ. Nestovėk sustìręs, eik pasišildyk prie ugnies Ut. Viškum sustìrom iš šalčio Krs. Sustìro vaikas nuo šalčio lyg mazgotė Vlkv. Sušalau, sustyráu į šakalį Vkš. Nuvažiuosi sustỹręs kaip varlė KlvrŽ. Nevažinėkias tokio[je] šalto[je], bo į ragą sustỹrsi Krš. Iš sodvos tebsalpinėju be darbo sustỹręs J. Paraviu kiek, tuoj strėnos ir sustỹra Gs. Rankos sustìro, nė sulenkt nebegaliu Ds. Reik žmogui dirbt, judėt, i nesustìrsi ant vietos Jrb. Sprandas sustỹręs kaip pagalys, kokia baisi ta senatvia Krš. Pirštai paliekta sustỹrę, užgeru vaistų – vėl paliekta gerai Žr. Ka žmogus nieko nedirbtum, tuojaus sustỹrtum Erž. Atsigulni, sustyrstì kaip meška DūnŽ. Kojos muno tos sustỹrsta į pagalius Lks. Kaulai sustỹro besėdint Vkš. Sustyrnù kaip medis, negaliu ilgai miegoti Krš. Visa sustìrus kiauliotė – stips Klt. Iš skausmo gyslos sustỹra Rmš. Kaip pasėdėsi, sustirs liežuvis Žem. Mano kojos, kad aš ilgai sėdu, visai sustỹrsta Plšk. Nuo to bulvių kasimo sustiro pirštai K.Saj. | prk.: Sustyrusios dogmos J.Šliūp. ^ Eina sustyręs kaip žirnių kirminas KrvP(Trg). Sustỹręs kaip kopūstinis kirminas Vkš. Sustyręs, kaip mietą įrijęs LTR(Yl). Bene akėtvirbalį prarijai, ka toksai sustyręs? LTR(Vdk). Sustyráu kaip sena kumelė DūnŽ.

sustìrusiai adv., sustỹrusiai: Kodėl taip sustỹrusiai tedarbuojys? Kal. ║ būti neveikliam: Sustỹręs kaip medis – eik pri mergelkų, į vakarelį! Rdn. ║ negyvam sustingti, numirti: Teip vienas [gyvendamas] ir sustìro Ėr. Aš sykį kačiuką nuguliau, radau po šonu sustỹrusį Gl. Tasai kūnas sušalęs ir sustyręs gulės I. ^ Kad tu kur sustỹrtum toks nenaudėlis! Rs. ║ NdŽ padėrti, apsiblausti (apie akis): Tokios sustỹrusios, kaip neteptos akės, kol išsimarkstai Krš. Aš blandau sustỹrusias akis iš miego J. ║ nuo stiprių pojūčių pasidaryti nejudriam, nustėrti: Pasakė, kad karvė užsismaugė, tai, kaip stovėjau vidury aslos, ir sustirau Ds. Aš iš, baimės sustirau vietoje rš. Ka tu pamatytai, sustỹrtai Plšk. Mes lovoj guliam, sustỹram [iš baimės], i baigta Ps. Juozas, staiga užgautas, sustiro valandėlę, nebesusigriebdamas ką atsakyti LzP. | Taip parsigando, ka i krau[ja]s sustyro LTR(Vdk).

3. J.Jabl, DŽ, Dgl sukietėti, sustandėti nuo nešvarumų, suskresti: Sustìrsta prie gyvulių tos drapanos, nespėji mazgot Mžš. Vaikai paliko nudriskę, sustìrę, surūgę Km. Marškiniai teip sustìrę kaip puodkelis Sdb. Nešiojo sijoną, ligi sustìro kaip kaulas Tr. Negalėjai persvilkt – eini visas sustìręs Sdk. Pareis numie nusibridę, sustỹrę Vgr. Apsileidimas bobos, kaip tik kokia laumė: sustìrus, subuvus Kair. Tavo pančekos kaip ragas sustỹrusios, bent išsiplautumi Vkš. Vaikų visus būrius ant pamato išperėjo saulelė: sustyrę, susimurinę gniaužė drėgnas smilteles Žem. \ stirti; antstirti; apstirti; atstirti; įstirti; išstirti; nustirti; pastirti; perstirti; prastirti; pristirti; sustirti; užstirti